Subject: Dėl moterų grožio

Pastebėjau, kad mažėja negražių moterų. Nyksta kaip pandos, jų populiacija tirpsta greičiau už Arkties ir Antarktidos ledynus. Kai kas gal pasakytų – nieko baisaus, netgi labai gerai. Tačiau mes juk už įvairovę, genetinio fondo išsaugojimą, taip sakant. Ar ne?

Išdėliokime surinktus duomenis chronologine tvarka. Kai man buvo kokie penki metukai, gražių moterų nebuvo visai. Jeigu pasakyti tiksliau, nebuvo jokių moterų. Netoliese gyveno pusmečiu jaunesni dvynukai, kaimynystėje – gal kokių dešimties metų paauglys, namie dar vaikščiojo visiškai neįdomus dvimetis broliukas. Ir tik toli-toli, už dviejų kilometrų, senoje sodyboje prie miško augo metais jaunesnė mergaitė. Kas be ko, mama ir mamutė (močiutė) visada būdavo šalia, bet stebėdamas jas aš greičiau supratau angelo sargo, o ne moters sąvoką.

Pradėjus lankyti mokyklą ėmė aiškėti, kad vaikai ne tik skirtingais drabužiais aprengti. Pavyzdžiui, kol mes pliekdavome kvadratą, mergaitės striksėdavo „Bitute pilkoji“. O sulaukus kokių penkiolikos metų, jau aiškiai pamačiau, kad yra viena graži mergaitė. Bet klasėje mūsų buvo virš trisdešimties, mergaičių maždaug pusė. Tai jūs tik pagalvokite, kiek daug tarp jų buvo negražių! O gal jos tiesiog nesistengė būti gražiomis? Kol išsilygindavo plisuotą mokyklinės uniformos sijoną, tai savimi pasirūpinti jau ir laiko nelikdavo.

Bet universitete mokyklinių uniformų nereikėjo. Kaip tik pradėjo slūgti pirmoji mini sijonėlių banga. Pamenu, viena bendramokslė, nedidukė, putli, trumpomis kojomis, tokį mini nešiojo… Net jeigu tos kojos ir būtų buvę kokiais penkiais centimetrais ilgesnės, vis tiek būtum galėjęs kiekvieną jų milimetrą apžiūrėti kai skaitykloje prie stalo priešais pasilenkdavo. Stengėsi merginos, nieko neprikiši, bet gražios grupėje buvo tik dvi. Kaip matote, augimo tendencija jau ėmė ryškėti, bet dar neatrodė grėsminga. Vėlgi, galima ginčytis, kad, tyrinėjant visą moterų populiaciją, matematikių imtis nereprezentatyvi.

Dar po kelių metų, gyvenant šeimyniniame bendrabutyje ir išvežant vežimėlyje dukrą grynu oru pakvėpuoti, jau matydavau, kad gal pusė panašius vežimėlius stumdančių mamų visai gerai atrodo. Bet kita pusė dar buvo pakankamai skaitlinga ir katastrofiško negražių moterų nykimo pavojus nebuvo toks akivaizdus.

Viskas ėmė sparčiai keistis beveik prieš dešimtmetį. ISM auditorijose, kabinetuose, koridoriuose jau ėmiau specialiai dairytis negražių moterų. Nėra! Išnyko. Ir Laisvės alėjoje sunku pastebėti. Būtina skambinti pavojaus varpais, reikia kažką daryti. Tik va bėda, nežinau ką. Todėl kviečiu šiandien 15 val. visas ir visus susirinkti Kaune į 303 k. ir padiskutuoti. Matyt koks nors cinikas chemikas jau yra iškėlęs hipotezę „Nėra negražių moterų, būna tik mažai degtinės“. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, kad situacija visai nepablogėtų,  diskusija numatoma be degtinės. Bet gal bus ko nors kito. Nekantriai lauksiu.

Juozas